Lietuvos vairavimo mokyklų vadovai lapkričio pabaigoje lankėsi Vokietijoje norėdami iš arčiau susipažinti su šalyje taikomais saugaus eismo, vairuotojų rengimo ir instruktorių kvalifikacijos kėlimo reikalavimais bei jų taikymu šalyje. Vokietija jau daugelį metų išlaiko vieną tvirčiausių vairuotojų rengimo sistemų Europoje – aiški struktūra, nuoseklumas, aukštas instruktorių profesionalumas ir griežtas požiūris į eismo saugą lėmė, kad šalis kasmet pirmauja vairuotojų vairavimo kultūros požiūriu ir eismo įvykių prevencija. Šios priežastys Lietuvos delegaciją motyvavo praktiškai pamatyti kaip veikia viena geriausiai organizuotų vairuotojų rengimo mokymo ir egzaminavimo sistemų.
Kelionę inicijavęs Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacijos prezidentas Mindaugas Maskevičius pabrėžė tokio pobūdžio išvykų naudą: „Vairuotojų rengimo procesai nuolat kinta, todėl, norint užtikrinti kokybę ir eismo saugą, svarbu realiai pamatyti, kaip dirba ilgametę patirtį sukaupusios mokymo įstaigos. Ši kelionė suteikė progą pasisemti idėjų, kurios bus naudingos tobulinant sistemą Lietuvoje.“

Egzaminų sistema: skaidrumas, viešumas ir vienodi standartai visoje šalyje

Vienas reikšmingiausių vizito etapų buvo apsilankymas vairuotojų egzaminavimo centre „TÜV SÜD Heilbronn“. Delegaciją priėmė šio centro vadovas Timo Hofmannas ir jo komanda. Jie pristatė teorijos ir praktikos egzaminų eigą bei kokybės kontrolės principus.

Skirtingai nei Lietuvoje, Vokietijoje visi 1 300 teorijos egzamino klausimų yra vieši, o egzaminai vykdomi pagal identiškus standartus visoje šalyje. FAI pateikta statistika rodo, kad teorijos egzamino neišlaiko 34–41 proc., o praktikos – 28–30 proc. kandidatų. Šie skaičiai patvirtina, kad egzaminų atvirumas ir skaidrumas jokiu būdu nesumenkina kokybės – priešingai, dar labiau ją sustiprina.

Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos vadovas Jonas Cesevičius pabrėžė, kad būtent skaidrumo principas paliko vieną stipriausių įspūdžių: „Didelį įspūdį padarė labai aiški, nuosekli egzaminavimo sistema, paremta atvirumu. Teorijos klausimų viešumas mažina įtampą ir didina mokymo kokybę.“

Instruktorių rengimas: metų trukmės profesinė programa

Štutgarte delegacija apsilankė moderniame instruktorių rengimo centre „FAI Fahrlehrer Ausbildungsinstitut eG“. Instituto vadovas Wolfgangas Fremgenas pristatė, kaip Vokietijoje 8–12 mėnesių rengiami instruktoriai, o rengimo programa apima platesnį spektrą kompetencijų: pedagogiką, metodiką, psichologiją, rizikingo elgesio analizę, praktinių situacijų vertinimą ir eismo saugos principus. Tokia mokymo struktūra leidžia nuosekliai formuoti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius užtikrinti mokinių saugumą ir profesionalų rengimą.

Statistiniai duomenys:

• Vokietijoje dirba apie 34 200 instruktorių;
• instruktorių atlyginimai 2019–2024 m. išaugo 29 proc;
• vidutinis instruktoriaus atlyginimas – 4 013 Eur.

Šiaulių technologijų mokymo centro Vairuotojų mokymo skyriaus vadovė Kristina Andrašūnienė pabrėžė, kad jai didžiausią įspūdį padarė būtent instruktorių rengimo sistema: „Instruktoriaus profesija Vokietijoje labai rimtai vertinama. Metų trukmės rengimo programa formuoja brandų, profesionalų instruktorių, pasirengusį užtikrinti mokinio saugumą. Tai akivaizdžiai prisideda prie šalies eismo kultūros.“

Greičio viršijimo problemos sprendimas

Saugaus eismo centre „Verkehrswacht Vaihingen“ instruktorius Jochenas Wengas praktiškai pademonstravo, kaip vos 10 km/val. greičio viršijimas smarkiai pailgina stabdymo kelią ir gali tapti lemiamu veiksniu pėstiesiems. 

Frankfurte delegacija susipažino su plačiai Vokietijoje naudojama skaitmenine platforma „Fahrschule.live“, veikiančia kaip išmanioji APP programėlė, kuri vienoje vietoje sukoncentruoja visą vairavimo mokyklos administravimą. Ši programėlė leidžia valdyti mokinių registraciją, stebėti jų pažangą ir dokumentaciją, organizuoti instruktorių darbo grafikus, sekti mokėjimus ir sutartis, palaikyti tiesioginę komunikaciją bei analizuoti mokymo rezultatus realiuoju laiku.

Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos vadovas Jonas Cesevičius pabrėžė, kad tokie sprendimai būtų itin naudingi Lietuvai: „Tokio tipo skaitmenizacija sumažintų administracinę naštą, padidintų skaidrumą ir spartumą. Tai vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip galima efektyvinti procesus. Be to, tokios APP programėlės yra itin aktualios jaunimui, kuris jau įpratęs viską valdyti telefonu.“

FAI vadovas pristatė ir reikšmingus duomenis:

– B kategorijos vairuotojo pažymėjimo kaina:

• 2022 m. – 2 529 Eur;
• 2025 m. prognozė – 3 228 Eur;
• kainų augimas per trejus metus – 28 proc.

– Avaringumo statistika:

• 1970 m. žuvo 21 332 žmonės;
• 2024 m. – 2 780 žmonių.

Daugiau kaip 10 kartų sumažėjęs žuvusiųjų skaičius – vienas įspūdingiausių rezultatų Europoje.

UAB „ARV-Auto“ vadovas Valdas Šlepikas pabrėžė vokiečių discipliną ir procesų tvarką: „Procesai aiškiai struktūruoti, visi supranta savo atsakomybę. Tai kultūros dalis. Tokių dalykų norėtųsi ir Lietuvoje.“

Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centro atstovė Audronė Liutkienė pridūrė: „Pokyčių nereikia daug. Reikia vienodų taisyklių visoms mokykloms ir sąžiningo jų laikymosi.“

Delegacija taip pat aplankė du garsius automobilių muziejus Štutgarte – „Porsche“ ir „Mercedes-Benz“.Kristina Andrašūnienė šmaikštavo: „Įsimintiniausia akimirka? Jei rimtai – „Mercedes-Benz“ muziejus buvo tiesiog nepakartojamas.“

Vokietijoje gyvenantis kelionės organizatorius Karolis Genutis džiaugiasi, kad, organizuodamas gerosios praktikos kelionę, galėjo prisidėti prie Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo. Pasak jo, ši iniciatyva ne tik praplėtė dalyvių akiratį, bet ir sustiprino abiejų šalių ryšius, padėjo kurti tvirtesnius tarptautinio bendradarbiavimo tiltus.