Zigmaringeno (Sigmaringen) pilis yra unikalus istorinis statinys, liudijantis įvairių laikotarpių ir valdovų įtaką regione. Šios pilies istorija siekia XI amžių, kai ant uolų buvo pastatyta pirmoji tvirtovė. Viduramžiais ji priklausė įvairioms grafų ir kunigaikščių šeimoms, tačiau svarbiausias jos vaidmuo prasidėjo valdant Hohencolernų dinastijai. Pilis buvo nuolat plečiama ir pertvarkoma, kol virto galinga rezidencija, pristatančia savo šeimininkų galybę ir prabangą.

Pilies istorija daugiasluoksnė – nuo grafų Zigmaringenų-Spicenburgų ir Spicenburgų-Helfensteinų, iki Hohencolernų-Zigmaringenų kunigaikščių rezidencijos. Vienas svarbiausių pereinamųjų laikotarpių buvo XV amžius, kai kunigaikščiai Hohencolernai padarė pilį svarbiausia savo rezidencija. Nuo to laiko ji įgijo puošnumo ir prabangos bruožų, kurie matomi iki šiol.

Viduramžiais ir po jų plečiant Zigmaringenų pilį, ši įgijo monumentalumo, o jos interjeras – prabangos ir išskirtinumo. Tai matyti pilies menėse, kur rodomos vertingos meno ir ginklų kolekcijos.

Ši prabangi istorinę reikšmę turinti pilis patyrė ir sunkumų, ypač per Antrąjį pasaulinį karą. Ji tapo Vichy režimo prieglobsčio vieta, o vėliau buvo užgrobta prancūzų. Tai suteikė piliai ne tik istorinę, bet ir politinę reikšmę.

Šiandien Zigmaringeno pilis yra ne tik svarbi istorinė ir kultūrinė vieta, bet ir ypatingas turistinis objektas, kasmet sulaukiantis tūkstančių lankytojų. Ji išlieka svarbi regiono kultūrinio paveldo dalis, primenanti praeities didybę ir įtaką dabartinei epochai.

Nežiūrint į jos ilgą ir seną istoriją, pilis išgarsėjo Antrojo pasaulinio karo metais tapusi dramatiškų įvykių arena. Daugybė pilies salių apstatytos prabangiais baldais, puoštos porceliano ir meno kūriniais. Iš salių pavadinimų dvelkia praėjusių šimtmečių aukštuomenės gyvenimu: Portugalų galerija, Huberto salė, Protėvių salė, Žozefinos miegamasis, Raudonas, Žalias ir Prancūziškas salonai. Muziejaus pasididžiavimas – ginklų kolekcija, laikoma didžiausia privačia ginklų kolekcija Europoje.